LT | EN

AKTUALIJOS

Publikacijos "Žemės konsolidacijos projektas šokiravo Rietavo ūkininkus" komentaras
 

2015.04.07

Perskaitęs "Ūkininko patarėjas" korespondento Juozo Skripkausko 2015.03.31 publikacija "Žemės konsolidacijos projektas šokiravo Rietavo ūkininkus" portale "Aukštaitijos gidas" nusprendžiau pakomentuoti susidariusią situaciją ir pasidalinti savo įžvalgomis.

Pirmas dalykas: šioje vietoje kaltę turėtų prisiimti žemės reformos projekto autorius – žemėtvarkininkas vykdęs žemės reformą. Jei būtų normaliai daręs nebūtų viršpločių, ploto trūkumų, sklypų be privažiavimų, žemės sklypų vienas ant kito „laipiojimo“ ir panašių problemų. Visa Lietuva ant tos pačios tiksinčios bombos – krūva žemės reformos klaidų. Teismų dėl tokių problemų tik didės. Gudrus ėjimas, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas – didžiausias žemės reformos projektų autorius pasikeitė pavadinimą į Valstybės žemės fondą.
 

Antras dalykas: žemės konsolidacijos projekto organizatorius t.y. Valstybės žemės fondas (VŽF) neatliko savo namų darbų – turėjo detaliai išanalizuoti teritoriją ir maksimaliai eliminuoti klaidas. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad VŽF prieš projektą atliko kadastrinius matavimus visiems valstybinės žemės sklypams ir juodai ant balto parašė (o direktorius pasirašė), kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų NEBUS, o dabar straipsnyje rašoma, kad jų atsirado. VŽF raštas, kuriame jie rašo, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų NEBUS Nr. S-2972 (2013.08.29) žiūrėti 9psl. atsakymą į 31 kl. Nuoroda į dokumentą.
 

Žemės konsolidacijos ekspertai jau žinojo, kad bus problemų su neleistinais viršpločiais, ploto trūkumais ir žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimais, todėl 2013 m. klausė Valstybės žemės fondo kaip tokiais atvejais reikės elgtis, tačiau VŽF atsakymai buvo tik formalūs. Žiūrėti rašte S-2835 (2013.08.14) 4psl. atsakymas į 10 kl. Nuoroda į dokumentą.
 

Trečias dalykas: žinant organizatorių ir esamą situaciją, projekto rangovas galėjo viršpločius jau ankstyvoje stadijoje identifikuoti, suformuoti atskirais žemės sklypais (teoriškai galima į vieną sklypą „sustumti“) ir nebūtų tokios problemos.

Ketvirtas dalykas: jei lenda tokios klaidos, man kyla klausimas – tai už kokius parengiamuosius darbus Valstybės žemės fondas įsisavino 12% nuo NMA skirtos paramos kiekvienam žemės konsolidacijos projektui? Nuo visų projektų tai sudaro 2.221.868 Lt. Jei projekto vykdytojas nebaigtų šio projekto, tokiu atveju Valstybės žemės fondui tektų grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai dalį šių "pravalgytų" pinigų.
 

Ir pabaigai: akivaizdu, kad tokios publikacijos formuoja neigiamą žemės konsolidacijos įvaizdį. Prisiimti atsakomybę taip pat turėtų Nacionalinė Žemės Tarnyba ir Žemės Ūkio Ministerija, nes praėjo beveik 7 metai nuo 2008 baigtų 14 žemės konsolidacijos projektų, kur po projektų baigimo Raseinių r. vyko jų aptarimas. Aptarimo metu projektų vykdytojai įvardino klaidas ir trūkumus teisinėje bazėje ir prašė, kad valdininkai juos ištaisytų iki naujų projektų pradžios, tačiau panašu, kad ir specialistų balsas į dangų neina...

2015.04.13

Po šios publikacijos, žemės savininkai pradėjo informuoti, kad ir kituose vykdomuose žemės konsolidacijos projektuose juos  spaudžia pirkti ploto viršpločius (pas kuriuos rado), priešingu atveju viršpločius paliks, o valstybę formins kaip sklypo bendrasavininkį. Žemės savininkams, kurie nesutinka išsipirkti viršpločių ir nenori tapti su valstybe turto bendrasavininkiu, paprašius juos išbraukti iš nenaudingo projekto, projektuotojai grasina argumentuodami, kad reikės atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto pasitraukimo iš projekto.
 

Žemės savininkas pasirašydamas sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte neįsipareigojo pirkti ploto viršpločius, todėl niekas negali jo priversti tai daryti. Taip pat žemės savininkas gali nesutikti tapti sklypo bendrasavininkiu su valstybe, nes ne jis tą viršplotį sau susikūrė. Kaip galima sutikti, jei nežinai kokiomis sąlygomis ir kiek tau teks už tą viršplotį sumokėti?! Mano nuomone, žemės savininko pasitraukimas iš projekto tokiomis aplinkybėmis būtų visiškai pagrįstas ir motyvuotas. Jei aš susidurčiau su tokiu spaudimu, reikalaučiau, kad iš rasto viršpločio būtų suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas ir jokiu būdu nesutikčiau, kad per mano sklypą dar būtų formuojamas servitutinis privažiavimas prie tokio "naujai atsiradusio" žemės sklypo.

Aš nesuprantu tada, kuo tokia žemės konsolidacija skiriasi nuo eilinių kadastrinių matavimų? Kaip taip gali būti, kad nesugebėjo iš anksto nustatyti viršpločių? Žemės konsolidacijos metu, pagal vertę galima „stumdyti“ žemės sklypus, o juos stumdant išaiškėja, kas turi viršplotį, kam žemės trūksta (viršpločiais galima būtų kompensuoti ploto trūkumus). Peršasi tokia nuomonė, kad po tokių „žemės konsolidacijos projektų“ ne tik, kad bus neišspręstos žemės reformos klaidos, bet ir bus pridaryta naujų, opesnių, ko pasėkoje, teismai turės dar daugiau darbo.

Žemės konsolidacija negali būti senų riboženklių renovavimo projektas!

Parengė Giedrius Pašakarnis

ES parama geodeziniams (kadastriniams) žemės sklypų matavimams
 

Dar 2009 m. vienos savivaldybės interneto svetainėje radau gyventojo paklausimą, kuriame gyventojas teiravosi, ar teisingai yra girdėjęs, jog yra teikiama Europos Sąjungos parama žemės sklypų geodeziniams matavimams atlikti. Savivaldybės specialistas tuomet oficialiai atsakė į gyventojo paklausimą, kad tokios paramos nėra. Šiandien, žemės savininkai žino, kad yra rengiami žemės sklypų konsolidacijos projektai, kuriuos įgyvendinant galima už ES pinigus nemokamai pasidaryti žemės sklypų tikslius kadastrinius (geodezinius) žemės sklypų matavimus. Faktiškai minimaliai konsoliduojant žemės sklypus, o pagrinde tik vykdant žemės sklypų geodezinius matavimus, prisidengiant skambiu pavadinimu rengiami projektai išėjo į finišo tiesiąją. Jau 2015 metais bus pabaigti rengti visi žemės sklypų geodezinių matavimų (žemės konsolidacijos) projektai iš 2007-2013 finansinio periodo. Šių projektų dalyviai, nereikalaujantys apčiuopiamų rezultatų, o tik norintys tikslių matavimų – patys save „nusibaus“, nes pagal galiojančius teisės aktus, žemės konsolidacija į tą pačią teritoriją daugiau nebesugrįš.

Pagrindinis oficialus 39 baigiamų įgyvendinti žemės konsolidacijos projektų tikslas yra privačių ir valstybinių žemės sklypų mainai tarp projekto dalyvių, siekiant atlikti žemėvaldų sustambinimą ir pertvarkyti visą konsoliduojamų žemės sklypų projekto teritoriją. Visos šios žemės sklypų pertvarkos įforminamos naujose tikslių kadastrinių matavimų bylose. Konsolidacijos projektų organizatorius šiuo metu yra VĮ Valstybės žemės fondas (toliau VŽF). Kad gauti ES paramą, VŽF deklaruoja skambius planavimo tikslus ir uždavinius, kurie apima kaimo infrastruktūros kūrimą, kaimo turizmo gerinimą ir t.t., tačiau vietos spaudoje atskleidžiama kas iš tiesų yra vykdoma – žemės sklypų geodeziniai (kadastriniai) matavimai, žemės sklypų atidalinimas ar sujungimas. Kyla klausimas, ar dar ilgai taip "melšime" ES žemės konsolidacijai skirtus pinigus ir apgaudinėdami žemės sklypų savininkus deklaruosime, kad tam tikrose teritorijose vyksta žemės sklypų konsolidacija? Vadinkime daiktus tikraisiais vardais! Tai kas dabar vyksta, paprasčiausia yra nepadoru ir tolygų tik daugiabučio lauko durų pakeitimui deklaruojant, kad to pilnai užtenka visai daugiabučio renovacijai.

Teko bendrauti su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinių padalinių vadovais ir specialistais, matininkais projektuojančiais ir matuojančiais žemės sklypus ir visi kalbintieji apgailestavo, kad taip kaip dabar organizuojami ir vykdomi žemės konsolidacijos darbai, tai tikrai nepavadinsi – žemės konsolidacija, tai tik priedanga, siekiant įsisavinti ES pinigus. Ar jūs pavadintumėte visą tai kas vyksta kitaip, jei žinotumėte, kad pavyzdžiui Vilkaviškio r. savivaldybės Pilviškių, Klausučių seniūnijų Alksnėnų, Sūdavos kadastro vietovių dalių žemės konsolidacijos projekte yra didelis įkeistų žemės sklypų skaičius? Apie kokius pasikeitimus galima galvoti ir kalbėti, kai daugelio žemės savininkų teisės, vykdant žemės konsolidacijos projektą, jau yra suvaržytos?! Vienintelis dalykas, ką galima padaryti tokioje teritorijoje, tai tik atlikti žemės sklypų tikslius kadastrinius (geodezinius) matavimus. Norą maksimaliai įsisavinti paramos lėšas rodo dar ir tai, kad pastarajame konkurse, kuriame buvo perkamos 16 naujų žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos, labai didelis kiekis teritorijų (10 iš 16), kuriose „iš piršto laužti“ įgyvendinimo kaštai arba yra neskaidri įgyvendinimo kaštų skaičiavimo metodika, kuri stumia projektų rengėjus į kilpą. Teko šiuos skaičius rodyti tarptautiniams ekspertams, besidomintiems žemės konsolidacijos eiga Lietuvoje. Jie atsakė, kad taip neapgalvotai mėtydami žemės konsolidacijos projektams ir jų įgyvendinimui skiriamas lėšas, Lietuva netenka ES pasitikėjimo ir kenkia tik pati sau. Jau sekančiame Kaimo plėtros programos 2014 – 2020 metų periode žemės konsolidacijai skirta 20 milijonų mažiau, negu KPP 2007 – 2013 metų periode. Žemės konsolidacijos projektuose vykdytuose 2005-2008 metais tuometiniai žemės konsolidacijos projektų vykdytojai bent suprato žodžio konsolidacija reikšmę. Dabartiniu metu, daugelio konsolidacijos projektų vykdytojų nuomonė yra ta, kad su visiškai nesutvarkyta konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo įstatymine baze, galima tik pasipinigauti, atliekant tose pačiose žemės sklypų ribose, tikslius žemės sklypų kadastrinius matavimus. Kadangi „popierius viską iškenčia“ – žemės konsolidacija vyksta, nes reikia maksimaliai įsisavinti pinigus ir siekti 2008 metais patvirtintoje nacionalinėje žemės konsolidacijos strategijoje užsibrėžto tikslo iki 2013 m. inicijuoti 54 žemės konsolidacijos projektus, o tai reiškia fokusuojamasi į kiekybę, bet ne į kokybę. Jau dabar yra aišku, kad 2015 metais baigus rengti ir įgyvendinti žemės konsolidacijos projektus iš 2007-2013 metų finansinio periodo, nebus ką parodyti kitų šalių žemės konsolidacijos ekspertams kas vyko Lietuvoje. Norėčiau šioje vietoje klysti...

Pasidžiaugti, gal būt turės progą tik kelios įmonės laimėjusios konkursus šiems projektams rengti ir kurios moka dalintis su prižiūrėtojais (pvz. juos aprūpinti spausdinimo darbais). Kai kurios privačios įmonės iš anksto kolegų buvo įspėtos, kad neverta dalyvauti žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo konkurse, nes yra dirbtinai sukurtos tarpinės tikrinimų ir kontrolės grandys naivioms įmonėms (nemokančioms dalintis) yra neįveikiamos. Jei sekate įvykius susijusius su žemės matavimais, turėtumėte pastebėti, kad žemės reforma eina į pabaigą, o tolimesniuose žemės konsolidacijos procesuose norės dalyvauti ir valstybinė įmonė. Ji intensyviai stiprina savo techninę bazę ir didina žmogiškuosius resursus. Esu tikras, kad po projektų parengimo jau greitai paaiškės, kad privačios įmonės „nesugeba“ ir apskritai yra nepajėgios vykdyti žemės konsolidacijos projektus, todėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai turėtų atitekti išimtinai vienai pajėgiai valstybinei įmonei.

Sapienti sat (lot. - protingam pakaks).

Parengė Giedrius Pašakarnis

Žemės konsolidacijos projektų rengimas ir viešinimas internetiniame GIS žemėlapyje
 

Šiais metais prasideda naujų 23 žemės konsolidacijos projektų rengimas. Kadangi nuo 2008 metų dėl teisinės bazės tobulinimo, žemės tvarkymo reikalus administruojančių institucijų pertvarkymo nebuvo priimami interesantų prašymai žemės konsolidacijos projektams rengti, šie 23 projektai bus pirmieji, kurie finansuojami iš besibaigiančio 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimo periodo. Nacionalinėje žemės konsolidacijos strategijoje kaip siektinas rezultatas iki 2013 metų yra numatyta inicijuoti 54 žemės konsolidacijos projektus. Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybės žemės fondas prognozuoja parengti 40 žemės konsolidacijos projektų dar iš šio finansavimo periodo. Nepaisant siekių, Lietuvoje, kaip ir kitose postsovietinėse šalyse vis dar išlieka aktualus klausimas, kaip suaktyvinti žemės savininkus ir bendruomenes aktyviai įsijungti į šį procesą ir pertvarkyti žemės sklypų struktūrą, kuri būtų patogi tvariam naudojimui. Žemėtvarkininkai pasakoja apie žemės konsolidacijos naudą aktyviems ūkininkams, rengia žemės savininkų susirinkus, kuriuose rodydami ką galima pasiekti vykdant tokius projektus su Europos Sąjungos pagalba agituoja patiems išbandyti žemės sklypų pertvarkymą savo teritorijoje, tačiau susiduria su tuo, kad žemės savininkai kol kas netiki šio instrumento galia. Įgyvendintų ir rengiamų žemės konsolidacijos projektų viešinimas yra vienintelė išeitis. Žmonės turi matyti kas vyksta jų kaimynystėje, girdėti sėkmės istorijas, kaip po projekto pasikeitė ūkininkavimas, o įgyvendintų žemės konsolidacijos projektų teritorijos galėtų tapti net lankytinais objektais, kurie uždegtų kitas bendruomenes troškimu persitvarkyti panašiai, ar net dar geriau.

Publikuojami straipsniai žemės konsolidacijos tema turėtų būti praturtinti geografine informacija, kas išties pagyvintų pateikiamą informaciją. Žemėlapyje pateikiama informacija kalba kitaip, nes matomas bendras projekto vaizdas, pasikeitimai, teritorijos charakteristikos ir kiti elementai. Internetinis žemės konsolidacijos projekto žemėlapis galėtų tapti projekto virtualia erdve, kurioje išvien bendram tikslui apjungtų jėgas visos suinteresuotos pusės nuo projekto iniciavimo iki įgyvendinimo stadijos. Toks sprendimas galėtų startuoti dar šiemet, nelaukiant sekančio t.y. 2014 – 2020 metų finansavimo periodo pradžios.

Įdiegus tokį GIS sprendimą visos Lietuvos mastu būtų galima žymėti visus norinčius dalyvauti tokiuose projektuose. Tai išryškintų ir padėtų Valstybės žemės fondui, Nacionalinei žemės tarnybai reitinguoti visas potencialias projektų teritorijas. Tuose rajonuose kur yra mažai pageidavimų žemės konsolidacijos projektams, žemėtvarkos specialistai matytų, kad dar reikėtų švietėjiškos veiklos. Su aktyviais žemės savininkais būtų galima pereiti į kitą etapą – projekto teritorijos formavimą, kur sužymimi: 1) mainomi žemės sklypai; 2) „nejudantys“ žemės sklypai (pvz. dėl sentimentų, ar suvaržymų); 3) laisvas žemės fondas; 4) valstybinė žemė; 5) projekte nedalyvaujantys žemės sklypai.

Taip būtų parengtas, užsienio ekspertų vadinamas – mobilumo žemėlapis, kurio pagrindu formuojami laukiami projekto rezultatai. Susidomėję kaimyninių žemės sklypų savininkai pamatę kas vyksta, galėtų įsijungti į projektą, tiesiai per sistemą pateikdami prašymą ir sužymėdami pageidaujamus į projektą įtraukti žemės sklypus. Šiame etape būtų tikslinga sudėti visą pagalbinę informaciją: drenažo tinklą ir jo būklės duomenis, kultūros vertybių registrą, saugomas teritorijas, žemės sklypų kadastrą, miškų taksacijos duomenis, bendrąjį ir specialiuosius planus, ir kitą informaciją. Tai padėtų žemės savininkams, žemėtvarkininkams, matininkams, kelininkams, hidrotechnikams, miškininkams, aplinkosaugininkams ir kitų sričių specialistams sėsti prie vieno bendro stalo ir pažiūrėjus į projekto teritoriją kompleksiškai išspręsti daug klausimų, kurie aktualūs ne vien tik kaimo bendruomenei.

Publikuoti internetiniai GIS žemėlapiai, kaip ir daugelis informacijos šaltinių šiandieną yra pasiekiami išmaniaisiais telefonais. Kadangi išmanieji telefonai turi galimybę GPS pagalba nustatyti savo padėtį vietovėje, žemės sklypų vertintojai apžiūrėdami žemės sklypus gali orientuotis projekto teritorijoje, daryti nuotraukas su žemės sklypų geožymėjimu (angl. geotagged photos), o taip pat ir šiame žemėlapyje žymėti pastabas ir komentarus įtakojančius žemės sklypų vertę. Vykdant žemės konsolidacijos projektus 2005 – 2008 metais, žemės sklypų vertintojams talkino matininkai, kurie padėjo orientuotis projekto teritorijoje užimančioje ne vieną šimtą hektarų. Vertintojai turėjo į laukus vežtis fotoaparatą, šūsnį atspausdintų projekto teritorijos ištraukų su žemės sklypais ant kurių braižė ir žymėjo komentarus. Vėliau vertintojai tiems žymėjimams, braižymams ir pastaboms pernešti į kompiuterį ant vertinimo plano turėjo skirti nemažai laiko.

Kadangi žemės konsolidacijos projektuose dalyvauja ne vien tik projekto teritorijoje ar šalia jos gyvenantys žemės savininkai, tačiau yra tokių, kurie gyvena už šimto ar daugiau kilometrų. Šie žemės savininkai negali pilnai įsijungti į projektą. Jie tiesiog pateikia savo pageidavimus ir atitrūksta iki galutinio projekto sprendinių svarstymo.

Nenuostabu, kad gyvenantys šalia, ar projekto teritorijoje labiau įsijungia į projektą ir pasiekia geresnių rezultatų, o tie kurie gyvena toliau, galutinai pertvarkytą teritoriją pamato tik tvirtinimo metu kai galimi tik smulkūs, neesminiai pataisymai. Taip pat reikia pažymėti, kadangi projektas vyksta daugiau kaip metus laiko ir žemės savininkų gyvenime atsitinka įvairių permainų – pavyzdžiui pastaruoju metu dažnas žemės savininkas išvažiuoja keliems mėnesiams padirbėti į užsienį. Laikinai emigravęs žemės savininkas galėtų sekti kas vyksta, teikti siūlymus, o jo įgaliotas žmogus patvirtintų apsisprendimą. Vyresnio amžiaus žemės savininkai dalyvaujantys projekte taip pat galėtų tokiu būdu pasitarti su ūkio paveldėtojais, ar jie pritaria tokioms pertvarkoms, kad ateityje perimtų ūkininkavimą. Skirtingų kartų susėdimas tariantis dėl ūkio pertvarkymo šiame etape labai svarbus, nes vyresnė karta atstačiusi nuosavybės teises dažnai vadovaujasi jausmais (veikia sentimentai), o jaunoji karta į viską gali pažiūrėti žymiai objektyviau.

Parengtas žemės vertinimo planas, žemės konsolidacijos sprendinių brėžinys privalo būti pristatytas visuomenei viešam svarstymui. Žemės savininkai, projektą derinančios institucijos su parengtais planais galėtų susipažinti internete, o tai pat internete galėtų vykti sprendinių derinimas ir komentavimas. Publikuotas projektas internetinio žemėlapio pagrindu yra papildomas viešinimo kanalas, kuris gali būti pastebėtas didesnio kiekio žmonių nei savivaldybės, ar žemėtvarkos skyriaus patalpose kabantis atspausdintas projekto planas.

Suprantama, kad daugelis abejoja kaip vyresnei kartai seksis naudotis tokiu internetiniu sprendimu, tačiau pastebėtina, kad žemės savininkai po truputį įpranta naudotis internetu savarankiškai deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, o pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis 2011 m. elektroniniu būdu žemės ūkio naudmenas deklaravo 1,9 tūkst. pareiškėjų, todėl sekantis žingsnis turėtų būti – žemės konsolidacijos projektų rengimas ir viešinimas internetiniame GIS žemėlapyje.

Parengė Giedrius Pašakarnis

2012 m. rugpjūčio 16 d. straipsnis buvo pateiktas publikavimui į žurnalą „Žemėtvarka ir hidrotechnika“, tačiau redaktorių atmestas kaip neaktualus.

Straipsnyje aprašoma sistema buvo pristatyta ŽŪM, Žemės politikos departamento direktoriui ir VĮ "Valstybės žemės fondas" direktoriui.

Startuoja nauji žemės konsolidacijos projektai (2012 - 2014)
 

2012 m. birželio 4 d. 10 val. VĮ Valstybės žemės fondas patalpose įvyko atviro konkurso „Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ tiekėjų pateiktų vokų plėšimas. Konkursas buvo paskelbtas 23 galimoms projekto teritorijoms, tačiau konkurso dalyviai varžėsi tik dėl 19 žemės konsolidacijos projektų teritorijų. Į keturias projektų teritorijas niekas nepateikė pageidavimo. Tarp teritorijų, kuriose matininkai nepageidavo rengti projektų pateko du projektai iš Ukmergės r. sav., vienas iš Skuodo r. sav. ir vienas iš Šakių r. sav. Perkančioji organizacija ketina skelbti papildomą kvietimą teikti pasiūlymus dėl šių teritorijų.

Perkančioji organizacija įvykdžiusi pakartotinas pirkimo procedūras 2012 m. rugpjūčio 13 d.  pasirašė paskutines keturias sutartis su Tiekėjais, kurie rengs žemės konsolidacijos projektus teritorijose dėl kurių prieš tai nesivaržė nei vienas Tiekėjas.

Apibendrinant šio etapo rezultatus: šiame konkurse aktyviausiai dalyvavo UAB „Geometra“ (projektus rengs 9 teritorijose), UAB „Žemaitijos projektai" (projektus rengs 6 teritorijose) ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ (projektus rengs 4 teritorijose). UAB “Kordimatas“, UAB „Žemės matas“, UAB „Inventora“ ir R. Butkuvienės žemėtvarkos darbų įmonė rengs po vieną projektą. Pagal pasirašytas sutartis su Tiekėjais numatoma sutarties įvykdymo data 2014.01.10.

Iš šių septynių įmonių patirtį rengiant žemės konsolidacijos projektus turi tik dvi įmonės – UAB „Žemaitijos projektai“ ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“, kurios rengė žemės konsolidacijos projektus 2005 – 2008 metais.

Šiame konkurse mane labiausiai stebina, Tiekėjai kurie ženkliai susimažino savo įkainius, kad tik "paimtų" projektų teritorijas. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti 2005-2008 m. vieno rengto projekto įkainį t.y. ~547 Lt/ha, o šiemet, kur yra numatyta žymiai daugiau šio proceso procedūrų, yra Tiekėjų, kurie šiuos darbus atliks už ~369 Lt/ha.
 

Parengė Giedrius Pašakarnis

Matininkams ketinantiems dalyvauti kituose žemės konsolidacijos projektuose bus naudinga susipažinti su šiais metais vykusio atviro konkurso „Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 119500 (2012-03-28) medžiaga:

• Atviro pirkimo konkurso dokumentai CVP IS

• Apibendrinti rezultatai po vokų plėšimo

Atviro konkurso metu, Tiekėjai buvo aktyvus ir prašė Perkančiosios organizacijos paaiškinti kai kuriuos atviro konkurso sąlygų reikalavimus, su kuriais galite susipažinti ir jūs:

Ar po žemės konsolidacijos iš tiesų bus įgyvendinti visi suprojektuoti sprendiniai?
 

Artėjant naujų žemės konsolidacijos projektų startui, daugelis žemės savininkų domisi, ar iš tiesų bus įgyvendinti visi žemės konsolidacijos projektų metu suprojektuoti sprendiniai t.y. suremontuotas drenažas, pertvarkytas vietinių kelių tinklas, nutiestos naujos elektros linijos į naujas sodybas ir kiti sprendiniai. Šie klausimai labai aktualūs ir visiems žemės savininkams dalyvavusiems žemės konsolidacijos projektų rengime 2005-2008 metais, kur parengtuose projektuose buvo numatyta tikrai daug ir įvairių teritorijos pertvarkymo elementų.

Žemės savininkai turėtų neabejoti parengtų ir būsimų žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimu, nes šiuo klausimu rūpinasi VĮ Valstybės žemės fondas, kurio įstatų patvirtintų 2010 m. rugsėjo 28 d. punktas Nr. 12.4 sako, kad fondas "įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą". Nuoroda į patvirtintus įstatus>

Parengė Giedrius Pašakarnis

Kam iš tiesų tarnauja draudimas pirkti žemę užsieniečiams?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pilna pasisakymų dėl draudimo pratęsti žemę pirkti užsieniečiams, todėl nusprendžiau ir aš išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Pabandykime plačiau pažiūrėti į tai, kas pastaruoju metu vyksta. Ar mes tikrai saugomės nuo to kas kelia grėsmę?

Visi apsukrūs užsieniečiai, kurie norėjo įsigyti žemę jau seniai tai padarė per įvairias įmones ar kitas formas. Jei nuvažiuotumėte į Mažeikių rajoną, pamatytumėte danų kiaulides ir vokiečius auginančius rapsus. Žiūrėkime toliau, daugelis kalba, pažiūrėkite kiek žemės dirvonuoja, o ji galėtų būti naudojama ir generuotų pinigus į valstybės biudžetą. Faktas yra vienas – derlingos, kur yra aukštas našumo balas, žemės tikrai nedirvonuoja. Jau turbūt pastebėjote, kad ŽŪM spartina apleistų žemių identifikavimą ir grasina baudomis, mokesčiais už neprižiūrimą žemę. Dabartinė ekonominė krizė palietė beveik kiekvieną šeimą, daugelis iš jų išvažiavo į užsienį ir paliko savo žemės sklypus nenaudojamus. Visiems laimės ieškotojams artimiausiu metu gresia baudos t.y. padidėję mokesčiai ir esu tikras, kad daugelis tokių žmonių „atsikratys“ žemės, kuri neša nuostolius. Pratęsiamas draudimas dar keliems metams pirkti žemę užsieniečiams, bet uždedamos baudos už apleistą žemę. Kam tai naudinga? Manau – didiesiems žemvaldžiams, kurie be didelės konkurencijos iš brolių ir seserų emigravusių į užsienį pigiai prisipirks žemės. Lietuviai gyvenantys užsienyje save guos, jog parduoda žemę „saviems“, o ne užsieniečiams. Tai labai palankus metas mūsų stambiems žemvaldžiams prisipirkti žemės, o kai draudimas pasibaigs, tada jie tą žemę be skrupulų brangiai parduos tam kas mokės gerus pinigus – ar tai vokiečiu, ar rusų, ar kinų ūkininkui (verslininkui).

Kokia išeitis? Kalbant apie apleistus ir neprižiūrimus žemės sklypų plotus visų pirma reiktų valstybei „apsikuopti“, t.y. pasirūpinti, kad šiandien likusi valstybės laisva žemė būtų patraukli naudojimui. Tuo galėtų pasirūpinti VĮ „Valstybės žemės fondas“ naudodamasis žemės konsolidacija. Vykdant žemės konsolidacijos projektus būtų galima pertvarkyti esamą situaciją (ištaisyti žemės reformos klaidas), pertvarkyti kelių tinklą, renovuoti drenažo sistemas, suformuoti patrauklias žemėvaldas ir atlikti kitus gerinimo darbus. Valstybės žemės fondas tai pat galėtų padėti emigravusiems tautiečiams išnuomoti jų žemės sklypus dirbantiems ūkininkams (kad ir užsieniečiams), kitaip sakant juos atstovauti, kaip tai įprasta kitose šalyse. Išvykęs į užsienį dirbti lietuvis, bus ramus, kad jo žemės sklypu bus pasirūpinta tol, kol jis grįš į Lietuvą, o grįžęs jis galės toliau naudoti savo žemę.

Parengė Giedrius Pašakarnis

Žemės savininkai įvardino šiuos žemės konsolidacijos trūkumus:

• Reikalavimas - juridinis žemės sklypo plotas. Žemės reformos metu buvo atliekami preliminarūs matavimai, todėl žemės sklypas gali turėti leistiną ploto trūkumą arba viršplotį (valstybė nekompensuoja jei yra leistinas ploto trūkumas, o jei yra leistinas viršplotis – nereikia jo išsipirkti). Patvirtintoje žemės konsolidacijos projekto teritorijoje žemės sklypai (net ir nedalyvaujantys projekte – įsiterpę) turi būti juridinio ploto. Kaip taisyklė žemės savininkai jaučia ar jiems ploto trūksta ar turi viršplotį. Žemės savininkai atlikdami kadastrinius (geodezinius) matavimus galėjo įsiteisinti turimą viršplotį, o kadangi dalyvavo žemės konsolidacijoje tokios galimybės nebeteko.

• Reikalavimas - suinteresuotųjų asmenų susirinkimai. Žemės konsolidacijos rengimo metu reikalaujamas didelis susirinkimų skaičius (ne mažiau trijų). Daugelis projekto dalyvių yra iš kitų Lietuvos miestų, jų amžius yra per 60 metų, ir kad numatytiems sprendiniams prabalsuoti susidarys reikiamas susirinkimo kvorumas yra labai abejotina. Jei nesusidarė reikalingas kvorumas numatytiems  sprendiniams priimti, reikalingas pakartotinas susirinkimas.

• Reikalavimas - žyma kiekvienam žemės sklypui. Kiekvienam žemės sklypui, įtrauktam į žemės konsolidacijos projektą, uždedama žyma nekilnojamojo turto registro pažymėjime, kas nurodo suvaržymus notariniams sandoriams projekto vykdymo metu. Žymos pavyzdys.

• Projekto rengimo trukmė. Žemės konsolidacijos projekto vykdymas trunka ilgiau nei vienus metus. Žemės savininkas turi gerai apgalvoti kokia žemės ūkio veikla užsiimti, jei jis ketina keisti savo žemės sklypo vietą. Rekomenduotina, kad tiesioginis apsikeitimas žemės sklypais būtų vykdomas rudenį arba pavasarį.

Parengė Giedrius Pašakarnis

Aktualūs klausimai žemės konsolidacijos projektų rangovams:

1.   Kaip atrodo rengiamo žemės konsolidacijos projekto viešinimas?

Viešinimas gali būti atliekamas keliai būdais: skelbimai/straipsniai vietinėje spaudoje (pvz.), plakatai (pvz.), lankstinukai (pvz.1, pvz.2).

2.   Ką daryti jei žemės konsolidacijos projekte yra nesuformuotų laisvos valstybinės žemės ir valstybinės žemės sklypų. Sutartyje su rangovu, žemės konsolidacijos darbams, šie darbai nenumatyti.

Mūsų manymų, šiuos žemės sklypus reikia įtraukti į NT registrą, o šiuos darbus žemėtvarkos skyrius turėtų pavesti atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui.

3.    Ką daryti jei žemės konsolidacijos projekto rengimui reikalinga medžiaga labai daug kainuoja, o pagal projekte numatytas lėšas, mes galime nedaug ką įsigyti.

Mūsų manymų, reiktų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos generalinį direktorių ir prašyti, kad leistų žemės konsolidacijos projekto rengimui įsigyti reikalingą  medžiagą už tokius pat įkainius kaip ir žemės reformos darbams.

Jei turite klausimų, pastabų, komentarų, į kuriuos norėtumėte, kad ir kiti Lietuvos matininkai bei valstybinės institucijos atkreiptų dėmesį - parašykite. Problemas spręsti lengviau, kai apie jas žino  ir kiti. Rašyti @

konsolidacija.lt © 2012 | Visos teisės saugomos.